Tirpsta prekybos tinklų EBITDA maržos, neapibrėžtumas didėja

Mažmeninės prekybos bendrovių, kuriose dominuoja maisto produktai, pelno maržos 2015–2023 m. svyravo nuo 4,8% iki 9,2%, o prekiaujančių ne maisto produktais segmente – vidutinis rodiklis aukštesnis (22,9%), tyrimų ir konsultacijų bendrovės „McKinsey“ ataskaitą „Maisto produktų pelningumo perspektyvos – Europa“ cituoja specializuotas prekybos leidinys „Retail Detail“. 

2009–2023 m. laikotarpiu Europos prekybos tinklų vidutinė EBITDA marža buvo 7,1% – tai gerokai kuklesnis rodiklis nei daugelyje kitų sektorių. 

Tyrėjai teigia, kad didžiausio formato parduotuves – hipermarketus ir supermarketus – valdančios įmonės šiuo laikotarpiu patyrė didesnį maržų spaudimą, kai žemų kainų tinklų parduotuvės fiksavo geresnius rezultatus.

„McKinsey“ ataskaitoje prognozuojama, kad artimiausiais metais Europos prekybos tinklų EBITDA maržos mažės ir tam didžiausią įtaką darys besitęsianti infliacija, mažėjanti perkamoji galia ir didėjanti žemų kainų tinklų bei elektroninės prekybos konkurencija.

Tyrimo duomenimis, 2015–2023 m. maržos čempionas buvo Lenkijos prekybos tinklas „Dino Polska“, kurio EBITDA siekė 9,2%, po jo rikiuojasi Suomijos „Kesko“ (9,1%) ir Švedijos „Axfood“ (8,6%). Bendrovė „Ahold Delhaize“ su 8,5% taip pat yra tarp efektyvesnių. „Colruyt“ rezultatas – 7,9%, toliau rikiuojasi „Lidl“ (6,1%), „Carrefour“ (5,9%) ir „Metro“ (4,8%).

Lietuvos pjūvis

Kai kurie didieji maisto prekių tinklai (pavyzdžiui, „Maxima“), veikiantys Lietuvoje, viešai skelbia savo EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) – pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Kiti to nedaro, bet šį rodiklį apytikriai galima išskaičiuoti iš įmonių finansinių ataskaitų. Tačiau, kaip VŽ teigia Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė, iš ataskaitų suskaičiuotas EBITDA niekada nebus toks tikslus kaip pačios įmonės apskaičiuotas. Taip, pasak jos, yra todėl, kad finansinėse ataskaitose nėra atskirų eilučių, kuriose būtų tik EBITDA dydžiai be kitų finansinių duomenų, kurie neturėtų būti eliminuojami iš rezultato.

Pavyzdžiui, retai kuri įmonė pelno nuostolių ataskaitos eilutėje „kitos palūkanų ir panašios sąnaudos“ rodo tik palūkanas. Čia gali būti rodomos baudos, valiutos kurso nuostoliai ir kt. duomenys, kurie nėra palūkanos ir negali būti eliminuoti iš rezultato, kai EBITDA skaičiuojamas pagal formulę.

O nusidėvėjimo sąnaudos iš viso pelno (nuostolių) ataskaitoje neišskiriamos, jas imti iš aiškinamojo rašto lentelių apie ilgalaikį turtą yra netikslu, nes dalis nusidėvėjimo gali būti kapitalizuota į atsargas ar nebaigtą gamybą ir sąnaudose rodomos ne tada, kai yra apskaičiuotas nusidėvėjimas, amortizacija, bet kai yra parduota pagaminta produkcija.

Kai prekės, kurių savikainoje yra kapitalizuotos nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos, yra parduodamos, beveik niekas neskaido parduotos produkcijos savikainos sąnaudų į žaliavas, darbo užmokestį, energijos sąnaudas ir nusidėvėjimą su amortizacija, teigia ekspertė.

„Bet kokie išorės vartotojų EBITDA skaičiavimai gali būti klaidingi, nes jie daromi neturint tikslių duomenų. Kvalifikuoti investuotojai turėtų atidžiau skaičiuoti EBITDA ir domėtis, kas jame nebuvo įvertinta, nors turėjo būti įvertinta“, – akcentuoja D. Čibirienė.

Preliminariu VŽ skaičiavimu, TOP 5 didžiuosius prekybos tinklus valdančių bendrovių – „Maxima LT“, „Lidl Lietuva“, „Iki Lietuva“, „Norfos mažmena“ ir „Rimi Lietuva“ – vidutinis EBITDA pelningumas 2022 m. sudarė 5,72%, o 2023 m. – 5,69%, taigi sumažėjo 0,03 proc. punkto. 2019 m., palyginti su 2023 m., TOP 5 žaidėjų EBITDA pelningumas susitraukė 0,3 proc. punkto.

Geriausias – didžiausią mastą ir apyvartą turinčių bendrovių „Maximos“ ir „Iki“ rodiklis. 

Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas, remdamasis Valstybės agentūros duomenimis, teigia, kad visų šalies maisto prekybininkų EBITDA marža 2023 m. buvo 5,1%, o 2015–2019 m. ji sudarė 4,5%. Taigi, didžiųjų prekybininkų vidutinis pelningumas yra aukštesnis nei šalies vidurkis. 

Beje, bendrai visų mažmeninės prekybos atstovų EBITDA marža 2023 m. buvo 4,7% ir tai yra geresnis rodiklis nei prieš pandemiją: 2015–2019 m. vidurkis siekė 4,4%.

„Lidl Lietuvos“ iš finansinių ataskaitų išskaičiuota EBITDA daugiau mažiau sutampa su bendrovės vidaus duomenimis. 

Maciejus Urbanskis, „Lidl Lietuvos“ generalinis direktorius, kalbėdamas apie verslo pelningumo rodiklius, akcentuoja, kad pastaraisiais metais buvo stebimas ypač didelis neapibrėžtumas, kurį lėmė įvairios ekonominės priežastys, įskaitant ir geopolitines, bei įvairius pokyčius tiekimo grandinėse.

Tai, pasak vadovo, turėjo įtakos ir produktų kainoms lentynose, tačiau dalį kainų augimo pavyko kompensuoti, nes įmonės kainų politika išliko ta pati – turėti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje. 

„Nors Lietuvoje tęsiasi infliacija, daugelio produktų kainas išlaikėme, nes ir toliau investavome į veiklos efektyvumą, pasitelkdami savo tarptautinę patirtį ir privačius prekių ženklus“, – teigia M. Urbanskis.

Jis sako, kad, palyginti su kitų šalių vartotojais, lietuviai apsiperka gana dažnai. Tai reiškia, kad svarbu, jog parduotuvės būtų kuo arčiau pirkėjų namų. Todėl galima manyti, kad ateityje labiausiai augs tie prekybos tinklai, kurie yra arti pirkėjo, turi gerą asortimentą, greitą aptarnavimą, yra patogūs ir lengvai pasiekiami tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. 

„Nepaisydami pastarųjų savaičių geopolitinių įvykių, vis dar manome, kad 2025 m. bus stabilesni, mažiau svyruos gamintojų kainos ir bus labiau prognozuojamos nei per pastaruosius kelerius metus“, – teigia M. Urbanskis.

Pasirinktas verslo modelis, efektyvumas ir tarptautiškumas ir toliau išliks „Lidl“ verslo pagrindu, priduria jis. 

Kliaudamasis tvirtomis partnerystėmis su įvairiais tiekėjais ir gamintojais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, M. Urbanskis pabrėžia, kad Lietuvoje „Lidl“ asortimentą sudaro apie 90% privačių prekių ženklų produktų, kurie gaminami tai pačiai įmonių grupei priklausančiose gamyklose arba užsakomi specialiai „Lidl“ parduotuvėms visoje Europoje. Tarptautinių tiekėjų tinklas ir pačios bendrovės investicijos į kainas padėjo ir padeda sumažinti kainų kilimo poveikį.

Jolanta Bivainytė, „Maxima LT“ generalinė direktorė, pritaria išvadai, kad išlaikyti įprastą pelno maržą tampa nemenku iššūkiu. Pirmiausia dėl reikšmingai augančių prekių tiekimo kainų – dėl to didėja ir galutinė prekių kaina pirkėjams. 

Antra, dėl kasmet auga veiklos kaštai: amortizuoti dviženkliais skaičiais kasmet augantį MMA, taip pat logistikos, valymo, apsaugos paslaugų ir energetikos kainas arba perkelti jas ant pirkėjų pečių tampa sunkiai įmanoma.

Santūrūs lūkesčiai 

T. Povilausko nuomone, žinant, kad maisto kainos Lietuvoje ir taip jau pasiekė 100% ES vidutinių maisto kainų lygio, perkelti augančias sąnaudas, tarp jų ir darbo jėgos, nuomos bei logistikos, pirkėjui bus vis sudėtingiau, nors perkamoji galia Lietuvoje vis dar auga. 

Jo nuomone, vargu ar gyventojų skaičius artimiausiu metu Lietuvoje reikšmingai didės, o perkamoji galia nebūtinai toliau augs, todėl prekybos įmonių vadovai toliau ieškos priemonių, kurios padėtų išsaugoti pelningumą.

Nijolė Kvietkauskaitė, prekybos bendrovės „Iki Lietuva“ generalinė direktorė, priduria, kad mažmeninės prekybos, ypač maisto produktų segmente, pelno maržos jau yra labai mažos, o dabartinės rinkos tendencijos kelia dar didesnį spaudimą. 

Vadovė argumentuoja, kad žaliavų kainos pasaulinėse rinkose siekia rekordines aukštumas, partneriai praneša apie didėjančias tiekimo kainas, o itin didelė konkurencija ir pirkėjų jautrumas besikeičiant kainoms neleidžia perkelti visų kaštų pirkėjams. 

„Norfos mažmenos“ vadovybė taip pat laikosi nuomonės, kad artimiausioje ateityje pelno maržos trauksis, nes prekių savikaina kyla, atlyginimai auga, o prekybininkai negali pakelti kainų tiek, kiek didėja sąnaudos.  

„Dėl stiprios konkurencijos to padaryti neįmanoma“, – reziumuoja Darius Ryliškis, „Norfos mažmenos“ atstovas spaudai.

Vaido Lukoševičiaus, „Rimi Lietuvos“ generalinio direktoriaus, vertinimu, 2025 m. prekybininkų rezultatai priklausys nuo to, kaip jiems seksis suvaldyti augančius veiklos kaštus, kuriuos pastaraisiais metais didino kilusios energijos išteklių kainos ir kasmet keliamos minimalios mėnesinės algos (per pastaruosius penkerius metus didėjo 71%).

„Veiklos kaštų augimas smarkiai lenkia pardavimų augimą, tad, neturint plano, kaip didinti efektyvumą ir subalansuoti greičiau augančius kaštus su lėčiau augančiomis pajamomis, bus sudėtinga išlaikyti tą patį maržos lygį ateinančiais metais. Tačiau, žinoma, sieksime kad kaštų efektyvumas ateitų optimizuojant įvairius procesus, investuosime į mūsų pačių produktyvumą, energijos taupymo įrankius“, – planuoja V. Lukoševičius.

Ką daryti

Prekybos įmonių vadovai turi pateisinti akcininkų lūkesčius, todėl bus priversti dar atidžiau peržiūrėti procesus. 

N. Kvietkauskaitės vertinimu, siekiant išlaikyti gerus rodiklius, svarbūs sisteminiai veiksmai, kurie leistų mažinti nuolatinius kaštus ir kartu užtikrintų stabilų verslo pelningumą. 

Tai, anot vadovės, yra tiek nuoseklus tiekimo grandinės optimizavimas, tiek glaudus bendradarbiavimas su tiekėjais, derybos dėl palankesnių sąlygų, kad būtų galima pateikti geriausios kokybės produktus už kuo geresnę kainą. 

Taip pat svarbus vaidmuo tenka ir parduotuvių bei tiekimo grandinės veiklos efektyvumui. Investicijos į skaitmenizavimą ir automatizuotus sprendimus padeda optimizuoti sąnaudas ir pagerinti klientų apsipirkimo patirtį, vardija N. Kvietkauskaitė. 

Savitarnos kasos, pažangesni prekių srautų valdymo sprendimai ir lankstesnis darbuotojų darbo organizavimas leidžia išlaikyti veiklos efektyvumą net esant didesniems kaštams, priduria vadovė. 

Naujų galimybių tinklas ieško pasitelkdamas tobulėjantį dirbtinį intelektą (DI). Šios technologijos „Iki“ padeda optimizuoti žmogiškųjų išteklių planavimą, valdyti įvairius parduotuvėse vykstančius procesus. 

„Ateityje tikimės dar labiau plėsti jo panaudojimo galimybes. Taip pat investuojame ir į papildomas pajamas generuojančias sritis – „Iki“ ekranų tinklas buvo atvertas reklamos galimybėms, kurias jau išbandė ir didieji tarptautiniai, ir vietos prekių ženklai per „Screen Club“ platformą“, – teigia N. Kvietkauskaitė.

D. Ryliškis priduria, kad gerinti pelno rodiklius padeda gerai organizuotas visos komandos darbas, kai kiekvienas įsitraukia ir siekia tų pačių tikslų. Tai apima viską: nuo sklandaus personalo valdymo, taupaus energijos naudojimo iki smulkiausių funkcijų, kurios prisideda prie efektyvumo didinimo.  

J. Bivainytė su komanda taip pat ieško galimybių efektyvinti veiklą ir kol kas tai įmonei, jos nuomone, visai neblogai sekėsi, pavyko rasti išteklių viduje.

Pirmiausia buvo uždarytos neefektyviai veikiančios, nuostolingos parduotuvės.

„Nebuvo tai malonus sprendimas, nes jis „apkramtė“ mūsų rinkos dalį“, – sako J. Bivainytė.

Antra, bendrovei padeda ir parduotuvių vienodinimo projektas, pradėtas 2021 m., – paprastėja parduotuvių valdymas, procesai vienodėja visame tinkle tiek dėl asortimento, tiek dėl darbuotojų pareigybių.

Trečia, investavimas į technologinius sprendimus taip pat svarbus norint veikti efektyviau. Maisto mažmenoje jau „prisijaukintas“ sprendimas – savitarnos kasos. Elektroninės etiketės taip pat galėtų būti geras pasirinkimas efektyviau veikti, tačiau kol kas tai labai brangus sprendimas, vardija vadovė.

„Nuo 2023-iųjų sėkmingai visose Baltijos šalyse vystome savo privatų prekių ženklą „Well Done“ – šis sprendimas taip pat padeda išlaikyti veiklos pelningumą“, – priduria J. Bivainytė.

Kodėl mažiau

„McKinsey“ teigimu, santykinai nedideles maržas šiame sektoriuje lemia kelios priežastys. Didelė infliacija apribojo vartotojų išlaidas, o tai darė įtaką maisto produktų mažmenininkų apimtims ir vertės augimui. Didėjanti žemų kainų tinklų, privačių prekių ženklų ir e. prekybos dalis kelia papildomų sunkumų pelningumui, ypač tradiciniams prekybos tinklams. Šios tendencijos, tyrėjų požiūriu, išliks ir ateinančiais metais.

T. Povilauskas, vertindamas, kodėl maisto prekybininkų pelnai kuklesni nei kitų kategorijų prekybos įmonių, sako, kad čia svarbus vaidmuo tenka didesnei konkurencijai, o ir įėjimo į šį verslą barjerai yra mažesni, kapitalo investicijoms reikia santykinai mažiau, be to, ir žmogiško kapitalo, norint vystyti šį verslą, reikia mažiau, todėl ir algos sektoriuje nėra didesnės negu šalies vidurkis.

N. Kvietkauskaitė akcentuoja, kad mažmeninės prekybos maisto produktais verslas yra apimties, kiekių verslas: apyvartos yra didelės, bet marža maža.

Lietuvoje turime labai intensyvią konkurenciją, net 5 dideli žaidėjai varžosi 2,8 mln. gyventojų rinkoje – dėl kiekvieno pirkėjo, kiekvieno prekių krepšelio. O esminė konkurencijos dalis ir susiveda į kainą.

Kita svarbi priežastis – didelės fiksuotos sąnaudos. Mažmeninė prekyba reikalauja nuolatinių investicijų į logistiką, sandėliavimą, parduotuvių tinklo priežiūrą ir darbuotojų atlyginimus. O prekių apyvarta yra itin greita, maisto produktai turi ribotą galiojimo laiką, todėl ilgo sandėliavimo galimybės yra ribotos, o nuostolių rizika didelė.

V. Lukoševičiaus teigimu, mažmeninės prekybos sektoriaus specifika – didelės apyvartos ir su tuo susiję aukšti veiklos kaštai, tokie kaip darbo užmokestis, logistikos sąnaudos, patalpų nuomos sąnaudos, energijos ištekliai. Tai ir daro didžiausią įtaką esamai maržų situacijai. Be to, nuolat investuojama į augimą, naujas sistemas, lojalumo sprendimus, pirkėjų patirties gerinimą. 

D. Ryliškis akcentuoja ilgą grandinę ir daug skirtingų produktų, kuriais prekiauja tinklai: kol nuo pagaminimo arba išauginimo produktas atkeliauja į lentynas, procese sudalyvauja nemažai skirtingų dalyvių ir kiekvienas pasiima savo dalį.

Galutinis šios grandinės dalyvis prekybos tinklas negali reikšmingai pasididinti savo dalies, nes pralaimėtų konkurencinę kovą, priduria pašnekovas. Ne maisto prekyboje maržos didesnės, nes ten dažniausiai ir dalyvių mažiau, ir asortimentas siauresnis, tad ir veikla neretai būna efektyvesnė.

Pasak J. Bivainytės, nedaug rasime pasaulyje maisto mažmenininkų, kurie turėtų daugiau nei 5% grynojo pelno maržą.

„Sakyčiau, kad atsakymas į šį klausimą yra mūsų verslo organizavimas – ko reikia, kad veiktų tinklas. Mūsų verslas reikalauja daug vidinių išteklių ir vien veiklos sąnaudos, kurias skiriame prekybos veiklai vykdyti (parduotuvės ir jų priežiūra, sandėliai, logistika, žmonių atlygis bei tų pačių kasų sistemos ir kt.), yra labai aukštos, jos siekia 20% nuo apyvartos, o tai kitų verslų atstovams gali kelti nuostabą“, – aiškina J. Bivainytė.

Be to, anot jos, maisto mažmena veikia itin konkurencingoje aplinkoje, taip yra visose šalyse ir tai daro spaudimą maisto mažmenininkų pelningumui.

„Išskirčiau ir dar vieną prekybos maistu ypatumą – nurašymus ir perkainavimus, kurie dėl greito apyvartumo prekių (šviežio maisto) trumpo galiojimo laiko daro įtaką veiklos pelningumui“, – pažymi vadovė.

Segmentai, kuriuose kils

Pelningumo rodikliai skirtinguose mažmeninės prekybos segmentuose šiemet atrodys skirtingai. Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, pabrėždamas, kad Lietuvos mažmeninės prekybos apimtis jau kurį laiką stiprėja, auga tiek maisto, tiek ne maisto mažmeninė prekyba, prognozuoja, kad vidaus vartojimas vis labiau užsisuks. Jį palaikys tiek auganti gyventojų perkamoji galia, tiek ir mažėjančios palūkanos. 

„Augantis vartojimas gali leisti prekybininkams kiek pasididinti pelno maržas“, – sako A. Izgorodinas. 

Didžiausia tikimybė, anot jo, kad pelno maržos kils tuose segmentuose, kur pastaruoju metu jos labiausiai mažėjo – juvelyrikos, prabangos, papuošalų, elektronikos, IT ir ryšių, statybinių medžiagų segmentuose.

„ECB birželį bazines palūkanas sumažins iki 2%, dėl to link rudens 3 mėnesių EURIBOR jau turėtų kirsti 2% ribą. Atitinkamai, minėtuose segmentuose pelno maržos gali augti ir dėl didėjančio vartojimo“, – sako A. Izgorodinas.

Priešingų tendencijų ekonomistas įžvelgia naudotų daiktų bei kavinių ir restoranų segmentuose. Čia, anot jo, regima bene silpniausia dinamika tarp visų mažmeninės prekybos segmentų, tad akivaizdu, kad tai kelia riziką ir pelno maržoms.

Infogramos:

[infogram id="c0e73ba9-53bb-4d9e-9fab-f3253691666d" prefix="WIJ" format="interactive" title="Prekybos tinklų EBITDA pelningumas 2019-2023 m."]

[infogram id="ab314a19-18dc-4b70-94df-4f88edf25e29" prefix="VzV" format="interactive" title="Prekybos tinklų EBITDA 2019-2023 m."]